PRADINIS UGDYMAS

Mokykloje dirbame pagal „Pradinio ugdymo bendrąją programą“ (NŠA, 2023) ją išplečiant ir praturtinant naujais ugdymo turinio elementais.

Ugdymo programų pagrindą sudaro šios kompetencijos:

Socialinė emocinė

Tiesioginis dėmesys šiai kompetencijai skiriamas per SEU pamokas. Nuoseklus šios kompetencijos plėtojimas realizuojamas per socio-emocinės aplinkos kūrimą, emocinės savistabos ir savivados rutinas bei kasdieninius santykius mokyklos bendruomenėje.

Kultūrinė dvasinė

Tiesioginis dėmesys dvasingumo plėtrai skiriamas dorinio ugdymo programoje ir krikščioniškomis vertybėmis grįstame mokyklos bendruomenės gyvenime. Kultūrinė kompetencija tikslingai plėtojama per visuomeninio ir meninio ugdymo programas ir laisvai skleidžiasi kultūriniame mokyklos gyvenime.

Kūrybiškumo iniciatyvumo

Tiesioginis dėmesys šiai kompetencijai skiriamas kūrybinio mąstymo lavinimo programoje, kuri realizuojama per dalykus – „kūrybiniai projektai“ ir „kūrybinis mąstymas“ – ir per kūrybines mokinių iniciatyvas bet kuriame dalyke ar mokyklos gyvenime.

Pažinimo mokymosi

Mokykloje įgyvendinama „mokymosi mokytis programa“, kuriai pirmoje klasėje skirta pamoka, o vyresnėse klasėse mokymosi mokytis aspektai integruojami į visus kitus mokomuosius dalykus. Nuoseklus pažintinių gebėjimų plėtojimas ir vertinimas sistemingai realizuojamas per matematinį, visuomeninį ir gamtamokslinį ugdymą bei mąstymo lavinimo programą.

Komunikavimo

Ši kompetencija persmelkia visas ugdymo sritis. „Socialinio-emocinio ugdymo“ programoje mokiniai mokosi komunikuoti emocijas ir jausmus, „Mąstymo lavinimo programoje“ – jausmus, nuomones, informaciją, požiūrius ir idėjas, „Dorinio ugdymo“ programoje – tikėjimus ir vertybes. Kiekvienoje dalykinėje srityje mokiniai įvaldo tos srities kalbos priemones ir komunikacijos strategijas: matematinė komunikacija, gamtamokslinė komunikacija ar komunikacija meno priemonėmis.

Pilietiškumo

Ugdymo paskirtis Kolpingo pedagogikoje yra ugdyti už save ir už aplinką atsakingą asmenybę. Socialinės atsakomybės ugdymas yra Kolpingo pedagogikos DNR.  Ši kompetencija prioritetiškai plėtojama visuomeninio ugdymo pamokose ir kasdieniniame Kolpingo mokyklos bendruomenės gyvenime.

Skaitmeninė

Tiesioginis dėmesys šiai kompetencijai skirtas „Technoramos“ programoje, o nuoseklus jos plėtojimas užtikrinamas per kasdieninį skaitmeninių technologijų naudojimą mokymosi ir kūrybinės raiškos procesuose.

Mokykloje lanksčiai derinamos šios ugdymo organizavimo formos: tvarkaraštyje apibrėžta bei ritmiškai besikartojanti dalyko pamoka, mokytojo inicijuota integruota veikla (projektai, edukacijos, kelionės ir kt.) bei aktualios mokinių ir / ar tėvų iniciatyvos.

Planuojant, organizuojant ugdymą bei vertinant pasiekimus KPM pradinio ugdymo programa išskaidoma į penkias ugdymo sritis, kuriose apjungiami mokomieji dalykai.

Kalbinis ugdymas

Dalykas Lietuvių kalba ir literatūra. Šis dalykas apima visus pagrindinius bendrosiose programose apibrėžtus lietuvių kalbos pasiekimus. Lietuvių kalbos ir literatūros programoje integruojama ir meninė raiška kalbos priemonėmis: poezija ir teatras. Naudojami metodiniai paketas TAIP ir išbandomas naujas Baltų lankų metodinis paketas „Lietuvių kalba“ (2023). Lanksčiai panaudojama visa prieinama medžiaga. Pirmoje klasėje taikomi globalaus skaitymo metodologiniai principai ir interaktyvi priemonė „Skaitukas“. Šį dalyką papildo ir išplečia neformalaus ugdymo projektas „Skaitymo draugas“. Kalbos sunkumų turintiems vaikams teikiama specialioji pagalba.

Dalykas Anglų kalba, kaip pirmoji užsienio kalba. Anglų kalbos nuosekliai mokomasi nuo priešmokyklinės klasės. Pirmoje klasėje pradedamas naudoti „Oxford Discover 1“ metodinis paketas. Nuoseklų anglų kalbos mokymąsi papildo kasdieninis bendravimas su tarptautiniu savanoriu.

Dalykas Vokiečių kalba, kaip antroji užsienio kalba. Vokiečių kalbos nuosekliai mokomasi nuo antros klasės. Naudojamas „Jan, Paul und Co.“ metodinis paketas. Vokiečių kalbos programą išplečia ir papildo tradicija tapusi „Vokiečių kalbos ir kultūros savaitė“ bei neformalaus ankstyvojo kalbinio lavinimo projektas „Vokiečių kalba su kiškiu Hansu“ (priešmokyklinis ugdymas ir 1 klasė).

Socialinis, emocinis ir dvasinis ugdymas

Dalykas Visuomeninis ugdymas mokykloje didžiąja dalimi realizuojamas per gyvenimo mokyklos bendruomenėje patirtį, kasdienį susiderinimą su kitais, susitarimų siekimą, organizacijos taisyklių priėmimą. Pirmadienio rytas visoje mokykloje prasideda nuo socialinio emocinio ugdymo užsiėmimo, kur visi mokomės būti ir veikti kartu. O socialinių mokslų – istorijos, ekonomikos ir geografijos – elementai tikslingai įvedami per visuomeninio ugdymo pamokėles, bendras šventes ir temines edukacijas.

Dalykas Socialinis emocinis ugdymas. Kiekvienas pirmadienis kiekvienoje klasėje prasideda nuo „socialinio ugdymo pamokos“, kuri užduoda socialinio emocinio ugdymo kryptį visai savaitei. Skirtingi socialinio – emocinio ugdymo aspektai integruojami į kasdieninį mokyklos gyvenimą, kiekvieną pamoką ir tarpusavio santykius. Mokykloje visi bendromis pastangomis kuriame socio-emocinę aplinką, kurioje visiems ir kiekvienam gera kartu būti bei augti.

Dalykas Dorinis ugdymas. Kolpingo pradinėje mokykloje įgyvendinama originali dorinio ugdymo programa, kurioje krikščioniškų vertybių pagrindu plėtojami etikos programoje išskirti keturi santykiai: Aš-Aš, Aš-Tu, Aš-Mes, Aš-Tai. Šios programos elementai integruojami į visos mokyklos krikščioniško gyvenimo tradicijas.

STEAM lavinimas

Dalykas Matematika. Matematiniam ugdymui esame pasirinkę konstruktyvistinę metodologiją, pagal kurią mokiniai dirbdami su specializuotomis priemonėmis per konkrečią patirtį ir komunikaciją kuria ir plėtoja matematines sampratas. Dirbame su metodiniu paketu TAIP ir išbandome naują Baltų lankų vadovėlį „Matematika“. Atsižvelgdami į grupės ar individualių mokinių poreikius deriname darbą su vadovėliu/pratybomis, metodine sistema „Numicon“ ir kitomis kruopščiai atrinktomis priemonėmis.

Dalykas Gamtamokslinis ugdymas. Pradinio ugdymo pakopoje tęsiame pažintinių – stebėjimo, apibūdinimo, analizavimo, palyginimo, kategorizavimo ir eksperimentavimo – gebėjimų plėtotę ir tiesioginį gamtos tyrinėjimą. Per gamtamokslinio ugdymo pamokas deriname darbą su vadovėliu ir gamtos tyrinėjimo projektus. Išbandome naują Baltų lankų metodinį komplektą „Atraskime pasaulį“ (2023).

Dalykas Technorama. Mokykloje įgyvendinama unikali technologinio ugdymo programa „Technorama“, kurioje mokiniai susipažįsta su šiuolaikinių technologijų pasauliu, plėtoja skaitmeninę kompetenciją ir projektinio mąstymo gebėjimus. Užsiėmimuose derinama konkrečių technologinių sprendimų aptarimai, konstrukcinės kūrybos veikla su mokomaisiais robotikos paketais ir darbas prie kompiuterio kuriant virtualius modelius ar programuojant kuriamų robotų funkcijas.

Dalykas Kūrybinis mąstymas. Mokykloje įgyvendinama originali KPM kūrybinio mąstymo lavinimo programa, kurioje dirbama pagal Dr. Edward de Bono mąstymo lavinimo metodinę sistemą („Šešios mąstymo kepuraitės“ ir „CoRT Thinking“) ir Ned Herrmann visuminio mąstymo metodologijos principus. „Kūrybinio mąstymo“ dalykas įvedamas nuo antrosios klasės. Pirmoje klasėje skiriamas laikas kūrybiniams projektams.

Sveikatos ir fizinis ugdymas

Sveiko gyvenimo nuostatų ir įgūdžių formavimas nėra išskirtas kaip atskiras dalykas. Dalis šios srities žinių yra integruojama į „gamtamokslinio ugdymo“, „socialinio emocinio ugdymo“ ir „fizinio lavinimo“ dalykus. Pripažįstame, kad didžioji sveikatos ugdymo dalis vyksta kasdieniniame mokyklos gyvenime ir realizuojama per poilsio ir darbo ritmą bei sveikos mitybos ir higienos normas. Mokyklos dienos ritme numatytas kasdieninis buvimas lauke.

Dalykui Fizinis lavinimas skiriamos nuo trijų iki keturių valandų per savaitę. Fizinio lavinimo programa apima judėjimo gebėjimų plėtotę, taisyklingo kvėpavimo ir taisyklingos laikysenos formavimą, judriuosius žaidimus grupėje ir komandoje. Per fizinį lavinimą įgyvendinami tiksliniai projektai: „mokymosi plaukti“, „pažintis su sporto šakomis“ ir kt. Fizinis ugdymas praturtinamas neformaliomis iniciatyvos: žygiais, žingsnių iššūkiais ir kt.

Meninis ugdymas

Dalykas Dailė prioritetiniais kelia asmenybės ugdymo daile uždavinius: mokinių kūrybinės saviraiškos išlaisvinimą, grožio pajautos ir estetinio skonio lavinimą. Dailės pamokos neužsidaro tarp keturių klasės sienų: mūsų mokiniai kuria įvairiose erdvėse, eksponuoja darbus, puošia aplinką, dalyvauja konkursuose ir lankosi parodose. KPM dailės pamokose mokiniai išbando skirtingas dailės raiškos priemones, o patikusias naudoja saviraiškai laisvu metu.

Dalyke Muzika derinami meninio prusinimo ir kūrybingos asmenybės ugdymo uždaviniai. Per muziką mums svarbu atrasti kiekvieno mokinio unikalią muzikinės saviraiškos sritį ir ją atskleisti, mokytis įsiklausyti, išgirsti ir atliepti kito muzikinį indėlį. Muzikinis lavinimas mokykloje peržengia tradicinės pamokos rėmus: išsiveržia spontanišku muzikavimu arba „pageidavimų koncertu“ laisvalaikio erdvėje, tampa pasirodymu mokyklos šventėje ar muzikiniu takeliu kituose kūrybiniuose projektuose.

Teatras šiuo momentu nėra išskiriamas kaip atskiras dalykas, bet jo elementai yra integruojami į lietuvių kalbos ir literatūros pamokas bei kūrybinius projektus.

Šokis šiuo momentu nėra išskiriamas kaip atskiras dalykai, bet jo elementai yra integruojami į muzikos ir sporto pamokas bei kūrybinius projektus.

 

Mokymosi pasiekimų vertinimas

Mokymosi pasiekimų vertinimo principai:

  • Vertinimo prioritetas yra objektyviai matuoti, dokumentuoti ir komunikuoti kiekvieno mokinio daromą pažangą.
  • Vertinimas turi būti derinamas su įsivertinimu ir tarnauti mokymuisi mokytis.
  • Kolpingo pradinės mokyklos vaikų pasiekimai tarpusavyje nelyginami. Vertinamas pasiektas mokymosi pasiekimo lygmuo (lyginama su standartu) ir daroma pažanga (lyginama su ankstesniu pasiekimu).
  • Pasiekimų vertinimas turi tarnauti mokymosi proceso individualizavimui.
  • Vertinimas keturiais pasiekimo lygiais suderinamas su nacionaliniu standartu. Greta su mokykloje rengtomis vertinimo priemonėmis naudojami ir standartizuoti testai.

Išskiriami trys vertinimo etapai:

  1. Diagnostinis etapas (1–1,5 mėn.) skiriamas kiekvienam bet kuriuo metu į bet kurią klasę įsijungusiam mokiniui. Jo gale rengiamas pirminio vertinimo raportas ir jis aptariamas su tėvais arba globėjais.
  2. Po pirmo pusmečio atliekamas pasiekimų ir pažangos vertinimas, rengiamas aprašomojo pobūdžio raportas, kuriame akcentuojama daroma pažanga, mokymosi stiprybės ir sunkumai bei numatomi antrojo pusmečio. ugdymo prioritetai. Raportas aptariamas su tėvais.
  3. Metų pabaigoje rengiamas apibendrinamasis pasiekimų raportas, kuriame mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami lygiais, o kompetencijų plėtra pristatoma aprašomuoju būdu. Šio vertinimo išvados ir rekomendacijos nukreiptos į ugdymo tęstinumą aukštesnėje klasėje.