Kas yra „Geros mokyklos koncepcija“?
„Geros mokyklos koncepcija“ – Lietuvos švietimo sistemos politikos dokumentas
„Geros mokyklos koncepcija“ yra Lietuvos švietimo sistemos politikos dokumentas, apibendrinantis švietimo kaitos tendencijas šiuolaikinėje ugdymo teorijoje ir praktikoje. Tai labiau šviečiamasis, o programinis dokumentas. Jis pateikia „geros mokyklos“ bruožus, kaip „gerumo“ orientyrą įvairių tipų mokykloms. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės patvirtinimas (2015) šiam dokumentuo suteikė oficialų statusą.
Lietuvos švietimo sistemos pertvarkos konceptualius pamatus paklojusi „Tautinė mokykla“ (1988), ją sukonkretinusi „Lietuvos švietimo koncepcija“ (1992) ir išplėtojusios „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993) pagrindė Lietuvos švietimo sistemos reformos principus: humanizavimo, demokratizavimo, nacionalumo-internacionalumo ir diferencijavmo-integravimo. „Geros mokyklos koncepcija“ prie principų negrįžta. Tai yra kito žanro dokumentas, kuris nesvarsto Lietuvos švietimo sistemos principų ir konceptualių klausimų, o konkrečiai kalba apie Mokyklą, kaip ugdymo instituciją. Tai labiau mokyklos, o ne visos švietimo sistemos veiklą reglamentuojantis dokumentas.
„Geros mokyklos koncepcija“ – konkrečios mokyklos ugdymo koncepciją apibrėžiantis dokumentas
Gal „Geros mokyklos koncepcija“ galėtų tapti konkrečios mokyklos koncepcija? Parengtame dokumente pripažįstama mokyklų įvairovė. Kiekviena mokykla turi teisę į savo misijos, vizijos, ugdymo filosofijos bei visos ugdymo koncepcijos formavimą.
Geros mokyklos pajėgios pačios suformuoti konceptualius ugdomosios veiklos pamatus ir įtraukti bendruomenę į principinių sprendimų svarstymą. Geroms mokykloms nereikia nusirašinėti koncepcijų. Gerų mokyklų koncepcijų pavadinimuose nelieka žodžio „gera mokykla“, o įvardinamas tos konkrečios mokyklos unikalus gerumas. Tokiame konceptualiame mokyklos dokumente atsispindi stegėjo ir mokyklos bendruomenės sutarti apsisprendimai dėl ugdymo paskirties (misijos) ir ugdymo principų. Tą dokumentą pasirašo ne ministras, o stegėjas, tuo įsipareigodamas tuos principus realizuoti.
Vidutinėms mokykloms yra labai patogu prisirišti prie „paruoštuko“ ar ugdymo koncepcijos nebuvimą pridengti „geros mokyklos“ etikete.
„Geros mokyklos koncepcija“ – ankstesnių Lietuvs švietimo koncepcijų tęstinumas
„Geros mokyklos koncepcijos“ dokumente nėra kvestionuojamos ankstesnių Lietuvos švietimo sistemos koncepcijų nuostatos. Minima „Tautinė mokykla“ (1988) ir pirmųjų nepriklausomos Lietuvos „Bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų (1994) įvadas. Dokumente nėra vertinamas ankstesnių koncepcijų įgyvendinimas, o remiamasi tikėjimu, kad didžioji anakstesnių koncepcijų nuostatų dalis buvo įgyvendintos ir yra gyvos, o „Geros mokyklos koncepcija“ tik papildo mokyklos sampratą naujais akcentais.
Skaitant „Geros mokyklos koncepciją“ susidaro įspūdis, kad tai nėra ankstesnes koncepcijas papildantis dokumentas. Jame praskleisti geros mokyklos bruožai nėra atskleidžiami, kaip ankstesnėse koncepcijose įvardintų principų realizacijos požymiai. Tai gana išsamus pasaulinių švietimo kaitos tendencijų sąvadas, leidžiantis švietimo politikams ir praktikams atpažinti šiuolaikinę mokyklą. Išvertus į kitas kalbas dokumentas gali sėkmingai pasitarnauti bet kuriose kitose švietimą modernizuojančiose šalyse.
„Geros mokyklos koncepcija“ – mokyklos kokybės vertinimo gairės
„Geros mokyklos koncepcija“ gali pasitarnauti kaip bet kurios mokyklos kokybės vertinimo gairės. Koncepcijoje vartojamą žodį „gera“ galima lengvai pakeisti į žodį „kokybiška“. Tada dokumente ieškosime kokybės vertinimui aktualių dalykų:
- Mokyklos, kaip švietimo organizacijos, kokybės sampratos.
- Vertinamų mokyklos veiklos sričių, jų gerumą / kokybę nusakančių kriterijų ir rodiklių, kuriuos galima būtų matuoti.
III. Adresato, kas ir kaip gali panaudoti šį dokumentą, kaip kokybės sistemos įrankį.
Mokyklos kokybės sampratos
Koncepcijoje teigiama, kad „svarbiausiu sėkmingos mokyklos veiklos požymiu laikomas tinkamas mokyklos misijos įgyvendinimas“. Šis teiginys yra tiesioginė nuoroda į „kokybės, kaip tinkamumo paskirties išpildymui“ (angl. quality as fittness for purpose) kokybės sampratai. Remiantis šia samprata mokyklos kokybė turėtų būti vertinama pagal tai, kaip jos veikla orientuota į paskirtį. Mokyklos paskirtis bendriausia forma atsispindi konkrečios mokyklos misijoje, o mokyklos kokybė yra nusakoma kaip misijos atliepimo lygmuo. Šiame dokumente mokyklos misija neapibrėžiama, o ją paliekama suformuluoti pačioms ugdymo institucijoms.
„Geros mokyklos koncepcijoje“ išreiškiamas tikėjimas, kad ji pasitarnaus įvairių tipų mokyklų tobulinimo iniciatyvoms. Lietuvos švietimo sistemoje randasi mokyklų įvairovė, kuriasi bendrojo ugdymo alternatyvos, besiskiriančios savo ugdymo filosofija ir praktika. Tad kokybė skirtingose mokyklose reiškia skirtingą ugdymo praktiką ir skirtingų misijų išpildymą. Šioje kokybės sampratoje mokyklos misijos kokybė nėra kvestionuojama.
Jei šiek tiek praplėstume mokyklos kokybės sampratą iki „kokybė, kaip jos paskirties tinkamumas“ (angl. quality as fittness of purpose), tai galėtume paklausti: Ar konkrečios mokyklos išsikelta misija yra tinkama? „Geros mokyklos koncepcijoje“ kalbama apie „šiuolaikinę mokyklą“, bet praleidžiama proga parodyti „šiuolaikinės“ ir „senosios“ mokyklos misijų skirtumus. Misijos formuluotė paliekama pačiai mokyklai. O „geros mokyklos koncepcija“ nepadės įsivertinti, ar ši misija nėra atgyvenusi.
Reikia pripažinti, kad daugumai švietimiečių sudėtinga diskutuoti konceptualiame lygmenyje apie mokyklos misiją. Dažnai konkrečios mokyklos misija net nepasidomima. Paklauskite bet kurio mokytojo apie jo mokyklos misiją. Gana didelė tikimybė gauti atsakymą: „Ji ten užrašyta.“. Dažnai mes esame linkę ieškoti konkrečių, atpažįstamų kokybės požymių ir atsiremiame į „kokybės, kaip atitikties fiksuotiems reikalavimams“ (angl. quality as fulfilment requirements) sampratą. „Geros mokyklos koncepcijoje“ praskleisti geros mokyklos bruožai gali pasitarnauti ir kaip kokybės reikalavimai, kuriuos turėtų tenkinti šiuolaikinė mokykla.
Gerai įsiskaičius į geros mokyklos bruožus, ypač skirsnį apie „rezultatus“, atpažįstame ir „kokybės kaip transformacijos“ (angl. quality as transformation) sampratą, kurioje akcentuojami kokybiniai (ne vien kiekybiniai) pokyčiai mokinių asmenybėse ir kompetencijose. Remiantis šia kokybės samprata kokybės vertinimas nukreiptas ir į procesą, ir į rezultatus.
Kiekviena mokykla kokybės vertinimo ir tobulinimo iniciatyvas remia savoje organizacijoje dominuojančiomis kokybės sampratomis. Iš „Geros mokyklos koncepcijos“ kiekviena mokykla atsirinks tai, kas geriausi tiks jų kokybės kultūrai.
Mokyklos kokybės vertinimo sritys, kriterijai ir rodikliai
„Geros mokyklos koncepcijoje“ pateiktas „geros mokyklos modelis“, kuriame išskirti universlaūs mokyklos veiklos aspektai, kurių kokybė turi būti vertinama. Ties kiekvienu aspektu nurodytas prioritetinis to aspekto gerumo įvardinimas (kokybę nusakantis kriterijus) ir pagrindinių geros mokyklos bruožų (rodiklių) sąrašas. Juos trumpai apžvelkime lentelėje.
|
Geros mokyklos veiklos aspektas |
Kokybės vertinimo kriterijus |
Mokyklos kokybės rodikliai |
| Rezultatai | asmenybės ūgtis | mokinių asmenybinė branda
mokymosi pasiekimai mokymosi pažanga |
| Gyvenimas mokykloje | saviraiškus dalyvavimas | veiklos, įvykiai ir nuotykiai
mokinių savijauta bendruomeniškumas savivalda |
| Ugdymasis (mokymasis) | dialogiškas ir tyrinėjantis | įdomus ir auginantis
atviras ir patirtinis personalizuotas (suasmenintas) savivaldus interaktyvus kontekstualus / aktualus |
| Ugdymas (mokymas) | pareminatis mokymąsi | tikslingas
įvairus įvairiems lankstus partneriškas |
| Darbuotojai | asmenybių įvairovė | nuostatų pozityvumas
profesionalumas asmeninis tobulėjimas subalansuotas kolektyvas |
| Bendruomenė | besimokanti organizacija | mokymasis su kitais ir iš kitų
sutelktumas refleksyvumas mokymosi ir asmeninio tobulėjimo skatinimas organizacijos atvirumas pasauliui |
| Lyderystė ir vadyba | įgalinančios | aiški, vienijanti, įkvepianti vizija
dialogo ir susitarimų kultūra pa(si)dalinta lyderystė veiksmingas administravimas kūrybiškumas ir valia veikti |
| Ugdymo (si) aplinka | dinamiška ir atvira | klasės be sienų
mokymąsi stimuliuojanti aplinka mokinių indėlis kuriant aplinką virtuali aplinka |
| Vietos bendruomenė ir steigėjas | įsipareigoję | strateguojanti
drąsinanti remianti ir pasitikinti |
Įrankis mokyklos kokybės vertintojams
Ši lentelė gali pasitarnauti kaip atspirties taškas mokyklos bendruomenėms apžvelgiant ir įsivertinant savo mokyklos veiklą, dėliojant veiklos tobulinimo prioritetus. Kiekvieno tipo ir pakraipos mokykla čia gali rasti sau aktualius kokybės kriterijus ir rodiklius.
Ši lentelė taip pat gali būti naudinga mokyklų kokybę vertinančioms ir mokyklas reitinguojančioms institucijoms. Ji gali tapti priminimu, kad mokyklos kokybė nėra matuojama pagal vieną rodiklį – egzaminų rezultatus ir įstojimą į aukštąsias mokyklas. Ugdymo rezultatas yra daug platesnis.
Vis dažniau tėvai įsitraukia į diskusiją apie mokyklų kokybę. Esant mokyklų įvairovei tėvai pradeda rinktis. Socialiniuose tinkluose apstu klausimų: „Kuri mokykla yra gera?“ arba „Ar ši konkreti mokykla yra gera?“. Tik kievieną kartą tas klausimas slepia kitokią „gerumo“ supratimą. „Geros mokyklos koncepcijos“ dokumentas gali padėti tėvams susidėlioti prioritetus, atsirinkti geros mokyklos bruožus, kurie svarbūs jų šeimai ir kelti konkretesnius klausimus. O iškėlus konkretesnius klausimus galima tikėtis konretesnių atsakymų.
Apibendrinant galima atsakyti į klausimą: „Kas yra geros mokyklos koncepcija?“
- Tai yra politinis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės patvirtinintas dokumentas, išdėstantis oficialią „geros mokyklos“ apibrėžtį.
- Tai bendra visai Lietuvai mokyklos, kaip švietimo organizacijos, koncepcija, kurią gali taikyti ar savaip išplėtoti mokyklų bendruomenės.
- Tai mokyklos kokybės vertinimo gairės, kurias gali panaudoti išorinės vertinimo institucijos, mokyklų bendruomenės ir „geros mokyklos“ ieškantys tėvai.
Literatūra:
- „Geros mokyklos koncepcija“ (2015). Patvirtinta LR Švietimo ir sporto ministro įsakymu Nr.V-1308 2015 12 21 (https://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2015/08/GM_koncepcija_11-121-V.V..pdf)
- Lietuvos švietimo reformos gairės: straipsnių rinkinys. Vilnius. 1993 (https://ml100.ugdome.lt/darbai/LIETUVOS_SVIETIMO_REFORMOS_GAIRES.pdf)
- Tautinė mokykla: švietimo koncepcija. Vilnius. 1989 (https://smsm.lrv.lt/uploads/smsm/documents/files/Veikla_strategija/svietimo_reformos_pradzia/tautine_mokykla.pdf)
- Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius, Leidybos centras, 1992 (https://smsm.lrv.lt/uploads/smsm/documents/files/kiti/koncepcija1.htm)
Audronė Allan
Socialinių mokslų (edukologijos) dakterė
Kolpingo pradinės mokyklos ugdymo turinio vadovė