Kaip vertinami priešmokyklinio ugdymo pakopos vaikų pasiekimai?

Pasiekimų vertinimas yra aktualus visose ugdymo pakopose, tačiau priešmokykliniame ugdyme, kuriame susitinka ikimokyklinio ir mokyklinio vertinimo tradicijos, šiuo metu vertinimas kelia daugiausia klausimų. Šiame straipsnyje parodysiu vertinimą, kaip svarbų mokytojo profesinės kompetencijos elementą, bandysiu atskleisti vertinimo problematiką ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo poribyje dirbant su nuolat kintančiomis ugdymo programomis.

Ugdymo pasiekimų vertinimas mokytojo profesinės kompetencijos elementas

Ugdomasis ir vertinamasis santykis su vaikais ir jų pasiekimais gali būti visai natūralus, t.y. toks, koks būna šeimoje. Tėvai savo vaikus ugdo intuityviai perkeldami ar perkeisdami iš savo tėvų perimtus ugdymo modelius bei spontaniškai „čia ir dabar“ reaguodami į savo vaikų elgesį. Vertinimas ugdymo šeimoje situacijose taip pat yra šeimos vertybėmis ir patirtimis pagrįstas intuityvus sprendimas: Ar tai, kaip vaikas elgiasi ir ką geba padaryti, yra gerai, pakankama, ar ne? Šiems tėvų vertinamiesiems sprendimams nemažą įtaką turi ne tik ankstesnė patirtis, išsilavinimas, bet ir viešoji nuomonė lengvai kiekvienam prieinama per socialinius tinklus.

To natūralaus požiūrio galima sutikti ir ugdymo institucijose. Tačiau iš pedagogų, kitaip nei iš tėvų, tikimasi profesionalumo, tiek ir ugdyme, tiek ir vertinime:

Tikimasi, kad ugdymas bus orientuotas į progranoje apibrėžtus tikslus, o vertinimas pasakys, kuria dalimi tie tikslai per konkretų laikotarpį buvo pasiekti.
Tikimasi, kad ugdymu keliamas iššūkis bus suderintas su amžiaus tarpsniui programose numatytu standartu, o vertinant laiku ir objektyviai bus pamatuojami bei su standartu sugretinti pasiekimai.
Tikimasi, kad ugdyme bus atsižvelgta į individualaus vaiko gebėjimus, ankstesnius pasiekimus bei specialiuosius poreikius, o vertinime bus pamatuotas ugdymo etape patirtas kompetencijų pokytis ir įvertinta individuali to vaiko pažanga.
Tikimasi, kad pasiekimas bus laiku ir konstruktyviai ir atvirai komunikuojamas, atskleidžiant realią situaciją ir nurodant tolimesnius žingsnius.

Sutikime, kad tai yra gana aukšti lūkesčiai net ir plačią profesinės veiklos patirtį sukaupusiems pedagogams. Ugdymo pasiekimų vertinimas yra viena iš esminių mokytojo profesinių kompetencijų, kuri reikalauja visų trijų kompetencijai būdingų elementų:

Nuostatų matyti ir giliai pažinti savo mokinius, apsisprendimo sistemiškai, nuosekliai ir objektyviai vertinti pasiekimus ir atvirai komunikuoti pasiekimų vertinimo rezultatus.

Žinių apie programose numatytus kiekvienos ugdymo srities pasiekimus, tų pasiekimų lygmenų išskyrimo kriterijus ir tai ugdymo pakopai numatytą pasiekimų lygmenį (pasiekimų standartą). Mokytojui reikia žinoti kiekvieno vertinamo pasiekimo tinkamą pamatavimo metodą. O matavimo metodų taikymui ir objektyvių vertinimo sprendimų priėmimui reikia žinių apie bendrą vaikų raidos dinamiką ir specifinę kiekvieno vaiko raidos trajektoriją. Taip pat būtinas kasdieninis žinojimas, į kuriuos pasiekimus yra orientuota konkreti ugdomoji veikla, nes be jo bus neaišku, ką kuriuo metu turime vertinti.

Vertinimui reikia pedagoginių ir tyriminių gebėjimų. Vertinančiam mokytojui būtina matyti kiekvieną mokinį, o ugdymo praktiką kreipti link programose numatytų pasiekimų. Taip pat jis turi gebėti atsirinkti tinkamus pasiekimo pamatavimo metodus, rinkti, dokumentuoti ir sisteminti pasiekimų įrodymus ir lanksčiai taikyti kriterijų, rodiklių ir standartų sistemą vertinimo sprendimų priėmimui.

Leiskite man peržvelgti pačių mokytojų rengiamas ar pasirenkamas vertinimo priemones, surinktus pasiekimų įrodymus, išgirsti arba perskaityti konkretaus pasiekimo vertinimo išvadą bei jos argumentus ir aš gana greitai susidarysiu nuomonę apie to mokytojo profesinę kompetenciją.

Pasirengimas mokyklai ir jo vertinimo kriterijai

Priešmokyklinis ugdymas jau pagal savo apibrėžtį yra tai, kas įgyvendinama prieš išleidžiant vaiką į mokyklą. Nuo 2016-2017 mokslo metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje tapo privaloma ugdymo pakopa. Išskirtinis šios pakopos tikslas yra padėti vaikui pasirengti mokyklai. Aptarkime, ką mums kiekvienam reiškia pasirengimas mokyklai ir kaip mes tą pasirengimą įvertiname?

Yra požiūris, kuris pasirengimą mokyklai susiaurina iki mokyklos pradžiai aktualių „akademinių“ pasiekimų: tradiciškai raidelių ir skaičių pažinimo. Vieni tėvai prisėda namie su vaikais, kiti vežioja į būrelius arba samdo mokytojus, o treti šį pasirengimo uždavinį deleguoja priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančioms institucijoms. Ne kartą teko girdėti tėvelių pasipiktinimą: „Ką jie ten veikia priešmokyklinėje grupėje per dieną? Vien tik žaidžia, o skaityti ir rašyti tenka namie mokinti!“ Remiantis šiuo požiūriu priešmokyklinio ugdymo programos sėkmė vertinama pagal tai, ar išmokė vaiką skaityti ir skaičiuoti.

Pradinių klasių mokytojai ne visada tikisi skaitančių ir skaičiuojančių mokinukų. Jie labiau laukia pasirengusių „sėsti į suolą“ ir prisiimti mokinio vaidmenį vaikų. Jie žino, kad tapimas mokiniu gali užtrukti net visus metus ir tik tada bus galima kibti į „tikrus mokslus“ ir siekti akademinėje programos dalyje aprašytų pasiekimų. Čia pasirengimas mokyklai reiškia savireguliacijos įgūdžius, padedančius vaikui nutraukti žaidimą ir persiorientuoti į mokytojo inicijuojamą veiklą, sutelkti dėmesį į užduotį ir pasitelkti valią jos pabaigimui. Tad sėkminga priešmokyklinio ugdymo programa turi padėti vaikui atskirti „noriu“ ir „reikia“, „žaidimą“ ir „darbą“.

Tapimas mokiniu – yra centrinis kiekvienos priešmokyklinio ugdymo programos uždavinys. Tad vertinant priešmokyklinės programos sėkmę pirmiausia turėtų būti vertinamas pokytis mokymosi kompetencijoje: motyvacijoje mokytis ir atsakomybės už savo mokymasi prisiėmime, gebėjime susiorganizuoti mokymosi situacijose, unikalaus darbinio santykio tarp mokinio ir mokytojo sukūrime, gebėjime reflektuoti savo mokymąsi, vertinti pasiekimus, priimti išorinį vertinimą ir savo klaidas. Tapimą mokiniu stebi kievienas priešmokyklinio ugdymo ir pirmos klasės mokytojas. Tikiu, kad ir tėvai taip pat stebi ir kalbasi su savo vaiku apie naują mokinio vaidmenį bei gali pastebėti šią svarbią slinktį jo gyvenime.

Šiuo metu Lietuvos švietimo sistemoje rasime ugdymo sistemų įvairovę. Mokinio vaidmuo skirtingose ugdymo sistemose gali smarkiai skirtis. Vienose sistemose pakanka tyliai išsėdėti ir klusniai atlikti viską, ką liepia mokytojas, o kitose reikia pačiam rodyti iniciatyvą ir bendradarbiauti su klasės draugais. Vienur mokymusi bus vadinamas pratybų lapų pildymas, o kitur dominuos patirtinis mokymasis. Tad priešmokyklinio ugdymo programoje reikia pasirengti būti mokiniu konkrečioje ugdymo sistemoje. O tai geriausia gali būti įgyvendinta pradinėse mokyklose įgyvendinamose priešmokyklinio ugdymo programose. Pagrindinis šio uždavinio įgyvendinimo pasiekimas yra – prisitaikymas prie ugdymo sistemos. Kolpingo ugdymo sistemoje priešmokyklinė klasė perkeliama iš darželio į mokyklą, Kolpingo pradinėje mokykloje įgyvendinama mokymosi mokytis programa, „mokymuisi mokytis“ skiriama atskira pamoka priešmokyklinėje ir pirmoje klasėse.

Būtina prisiminti, kad priešmokyklinė ugdymo pakopa yra nuoseklaus visuminio asmenybės ugdymo dalis ir ugdymas joje neturi būti susiaurintas vient tik iki pasirengimo mokyklai. Priešmokyklinis ugdymas, jau ir yra mokykla, kurioje tęsiamas ikimokykliniame ugdyme pradėtas darbas. Todėl verta aptarti, kaip Lietuvos švietimo sistemoje keičiasi ugdymas ir jo pasiekimų vertinimas pereinant iš ikimokyklinio į priešmokyklinį ugdymą.

Ugdymo programos įgyvendinimoo pasiekimų vertinimo ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme ypatumai

Pasiekimų vertinimas ikimokykliniame ugdyme

Ikimokyklinio ugdymo institucijose vertinimo atrama yra vaiko raidos etapai. Pagal 2024 m. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašą vertinami aštuoniolikos sričių pasiekimai pagal pasiekimų žingsnių logiką. Šeši žingsniai aprašyti pagal vaikų fizinės ir psichosocialinės raidos etapus: 1-3 žingsniai priskiriami 0-3 metų amžiaus tarpsniui, o 4-6 žingsniai – 4-6 amžiaus tarpsniui.

Ikimokyklinio ugdymo pakopoje vaiko natūralios raidos etapai (išdygo dantukas, pradėjo vaikščioti…) dažnai perklojami su ugdymo/si pasiekimais. Ikimokykliniame ugdyme atsižvelgdami į amžiaus tarpsnius mes kuriame palankias visokeriopos – fizinės, emocinės, socialinės, kognityvinės – raidos sąlygas. Tad ir pasiekimai yra suvokiami, kaip vaiko judėjimas natūralios raidos keliu.

Ikimokykinio ugdymo institucijos vertindamos pasiekimus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų apraše pateiktus pasiekimus persidėlioja pagal savo ugdymo sistemą. „Kolpingo darželyje“ 66 ikimokyklinio ugdymo pasiekimai suskirstyti į šešias ugdymo sritis. Metų eigoje fiksuojami pasiekimai, tarp kurių išskiriamos stipriosios pusės ir kylantys sunkumai, o gale kiekvienas pasiekimas lyginamas su amžiaus tarpsnį atitinkančiu žingsniu ir rengiamas apibendrinamas vertinimas, kuriame atsispindi visų pasiekimų atitiktis amžiaus tarpsniui tikėtinam lygmeniui.

Ikimokykliniame ugdyme įgytų pasiekimų visuma sukuria prielaidas vaikui sėkmingai ugdytis priešmokyklinio ugdymo programoje. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymo patirtis skiriasi, tad ir skirtingų ugdymo sričių pasiekimai gali siekti skirtingą lygmenį. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų apraše (2024) nurodoma, kad vaiko priešmokyklinis ugdymas nuosekliai tęsiamas, atsižvelgiant į tai, kurio žingsnio pasiekimus įvairiose pasiekimų srityse jis jau yra įgijęs. Nurodoma, kad jeigu penkerių metų vaikas nėra pasiekęs penkto pasiekimų žingsnio, jam rekomenduojama dar vienus metus ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

Pasiekimų vertinimo kaita priešmokykliniame ugdyme

Priešmokyklinis ugdymas – yra viena dinamiškiausių ugdymo pakopų, kurios paskirtis, amžiaus tarpsnis, programų turinys ir pasiekimų standartas per paskutinį dešimtmetį smarkiai kito.

2014 m patvirtinta ir nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio startavo sisteminė bendroji priešmokyklinio ugdymo programa, kurioje pasiekimų visuma buvo sugrupuota po penkiomis kompetencijomis: socialine, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir menine. Pasiekimų aprašyme išlaikytos trys kompetencijų dimensijos: nuostatos, gebėjimai ir žinios/supratimai. Šios programos sudrė sąlygas plėtoti kompetencijas, o vertinant aprašyti praktikoje pastebėtus tų kompetencijų raiškos požymius.

Perėjimui nuo pasiekimų aprašymo „Kokie pasiekimai pastebėti?“ iki vertinimo sprendimų „Ar pasiekimai pakankami šiai ugdymo pakopai?“ 2014 m. programose trūko aiškesnių nuorodų į priešmokyklinio ugdymo pakopoje tikėtiną pasiekimų lygmenį. Buvo neaišku, kur yra ta orientacinė norma, o kur – ta toleruotina žemutinė riba, kurios nepasiekus judėjimas ugdymo pakopomis aukštyn tampa problemiškas. Paplito praktika, kai pasiekimų standartą pagal savo nuostatas ir žinias nusistatydavo patys tėvai, ugdytojai arba ugdymo institucijos.

2018 metais pradėjus projektuoti „Kolpingo pradinės mokyklos“ ugdymo turinį 2014 metų bendroji priešmokyklinio ugdymo programa man padėjo aprašyti priešmokyklinio ugdymo visumą, bet pasiekimų standartą teko rengti pačiai. Reikia pripažinti, kad ugdymo pasiekimų standarto rengimas nėra pavienių švietimo entuziastų kompetencija, todėl 2021 metais su džiaugsmu priėmiau kvietimą prisijungti prie priešmokyklinio ugdymo programų atnaujinimo grupės.

2022 m. bendrųjų priešmokyklinio ugdymo programų ugdymo turinio organizavimas buvo iš principo pakeistas. Nuo vienmatės – pagal kompetencijas – turinio organizavimo struktūros buvo pereita prie dvimatės:

Pirma dimensija – pagal šešias dalykines sritis: gamtamokslinė, visuomeninė, matematinė, kalbinė, meninė, sveikatos ir fizinė. Šios sritys turi savo tęstinumą pradinio ugdymo programoje.
Antra dimensija – pagal visam bendram ugdymui tas pačias septynias kompetencijas: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė bei socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos.

Didelis žingsnis į priekį buvo ir tas, kad kiekvienam pasiekimui buvo išskirti trys pasiekimų lygmenys: „iki pagrdindinio“, „pagrindinis“ ir „virš pagrindinio“, kas sukūrė prielaidas ne tik pasiekimų raiškos aprašymui, bet ir jų vertinimui.

Programos rengėjai išskirdami pasiekimų lygmenis orientavosi į tipinį penkiametį priešmokyklinuką. Šis programos atnaujinimas yra susijęs ir su privalomo ugdymo išplėtimo ir ankstinimo tendencija.

Taip pat būtina pažymėti, kad 2022 m. atnaujintoje priešmokyklinio ugdymo programoje apibrėžiant pasiekimus ir nustatant jų lygmenis buvo orientuojamasi į atnaujinamas pradinio ugdymo programas ir projektuojamas „laiptelis“ prieš pirmąją klasę. Tad teoriškai per pasiekimus ir jų lygmenis priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos turėtų būti suderintos. Kaip tai pavyko padaryti, pamatysime abiejų programų įgyvendinimo eigoje.

Perėjus prie pasiekimų vertinimo lygmenimis kompetencijos niekur nedingo. Kompetetingas mokytojas, analizuodamas ugdymo sričių pasiekimų lygių požymių aprašymus pastebės, kad ten nieko daugiau nėra tik ugdyme plėtojamų kompetencijų raiška. Konkrečiame pasiekime mokytojas ras užkoduotas 2-3 kompetencijas.

Priešmokyklinio ugdymo pasiekimų vertinimo praktika pereinamąjame laikotarpyje

Kiekvienas didesnis pokytis reikalauja pereinamojo laikotarpio. Kiekviena ugdymo institucija ar mokytojas skirtingai priima ir įgyvendina pokyčius. Tad priešmokyklinio ugdymo praktikoje galima sutikti plačią pasiekimų vertinimo įvairovę.

Gana daug priešmokyklinio ugdymo mokytojų vis dar vertina „po senovei“. Vertindami jie pateikia šešto ir septinto žingsnių pasiekimų raiškos aprašymą pagal senajį, gerai žinomą ir pasiteisinusį ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašą (2014 m.). Toks vertinimas tikėtinas ikimokyklinio ugdymo institucijoms ar jose dirbantiems pedagogams, kurie dar nespėjo persiorientuoti prie naujų ikimokyklinio ugdymo gairių ar dirba su mišriomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėmis, bet nesivargina lygiagrečiai dirbti su dviem skirtigos loginės struktūros – ikimokyklinio ir priešmokyklinio – programomis. Persiorientavus prie naujų (2024 m.) ikimokyklinio ugdymo gairių iš šių pedagogų bus bus galima tikėtis penkto ir šešto žingsnių pasiekimų raiškos aprašymo pagal šiek tiek kitaip struktūruojamą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašą.

Priešmokyklinio ugdymo grupėse, kurios vis dar vadovaujasi 2014 m. priešmokyklinio ugdymo programa gali būti sutinkamas penkių kompetencijų raiškos aprašymas. Persiorientavimas į naująsias (2022 m.) priešmokyklinio ugdymo programas išlaikant įprastą vertinimo būdą reikš perėjimą nuo penkių prie septynių kompetencijų aprašymo. Bet tokiuose aprašomuosiuose vertinimuose pasiekimų vertinimo lygiais dar nerasime.

Kai kurios priešmokyklinį ugdymą įgyvendinančios institucijos ir juose dirbantys pedagogai, įgyvendinantys atnaujintas priešmokyklinio ugdymo programas (2022 m.), pereina prie ugdymo pasiekimų vertinimo trimis lygiais: „iki pagrindinio“, „pagrindinis“ ir „virš pagrindinio“. Technines tokio vertinimo galimybes kuria elektroninis dienynas „Mūsų darželis“. Tačiau įrodymais grįstą ar nepagrįstą sprendimą dėl lygio priima pats pedagogas.

Dvimatę atnaujinto ugdymo turinio struktūrą bandančios perprasti institucijos ir jų pedagogai išbando dvejopą vertinimą: lygiais pagal pasiekimus ir aprašomuoju būdu pagal kompetencijas. Kartais kompetencijų raiškos aptarimas apjungiamas su lygiu įvertinta pasiekimų sritimi, o kartais kompetencijos aptariamos atsietai nuo ugdymo sričių. Bet kuriuo atveju pedagogai pastebi darbo apimties padidėjimą.

Pasiekimų vertinimo kokybės link

Kartais vertinimas pasiekimų lygiais tampa panašus į tradicinį vertinimą pažymiais. Mes visi prisimename savo mokyklą, kai mokytojai rašydavo „dvejetukus“ arba „dešimtukus“ už elgesį, stropumą, pastangas ir kt. ir kartais gauti pažymiai nieko bendro neturėdavo su konkretaus pasiekimo lygmeniu. Tikiu, kad pasiekimus lygiais vertinantys priešmokyklinio ugdymo pedagogai dvejetukų ir dešimtukų nerašo.

Stebint priešmokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojų sprendimus dėl pasiekimų lygio man visada kyla vertinimo pagrįstumo klausimai:

Koks vertinamo pasiekimo lygmens požymis buvo pastebėtas ir užfksuotas?
Ar rasime to mokinio mokymosi aplanke šio požymio užfikavimo įrodymus?
Ar tie pasiekimo įrodymai buvo surinkti tinkamais metodais ir ar tikrai buvo pamatuota tai, kas turėjo būti pamatuota?
Kada ir kaip to pasiekimo vertinimas metų eigoje buvo iškomunikuotas pačiam mokiniui ir jo tėveliams?

Kiekybiškai (lygiais) įvertinus pasiekimus išlieka atviras klausimas, kaip parodyti programose išskirtų kompetencijų plėtrą. Jei iš esmės žiūrime į programų kaitą, tai žinome, kad pagrindinis mūsų uždavinys yra plėtoti kompetencijas, o pasiekimai tik savotišku būdu jas apima ir sunormina. Tad vertindama konkretų pasiekimą aš vertinu tame pasiekime užkoduotas kompetencijas.

Kolpingo pradinėje mokykloje dirbama pagal atnaujintas priešmokyklinio ugdymo programas (2022 m.). Formuojant mokyklos ugdymo turinį bendrosiose priešmokyklinėse programose išskirtos ugdymo sritys ir kompetencijos yra išlaikomos, bet jos yra papildomos (technologinio ugdymo sritis, anglų kalba kalbinio ugdymo srityje) ir perskirstomos taip, kad geriau atlieptų mokyklos ugdymo principus. Kiekvienas ugdymosi pasiekimas yra vertinamas trijų lygmenų sistemoje.

Pasiekimų visumos atvaizdavimui esame parengę „ugdymosi pasiekimų ratą“ (žr. pav.), kuriame vertinimo lygmuo pažymimas dalinai arba pilnai nuspalvinant konkretaus pasiekimo langelį. Per metus nuosekliai atliekant vertinimą, renkant pasiekimų įrodymus, pildant aplanką ir spalvinant langelius pasimato, kurie pasiekimai jau buvo vertinti, o kurie – dar ne. Mokslo metų gale „ugdymosi pasiekimų ratas“ tampa baigiamojo raporto priedu. Tada raporte aprašomuoju būdu belieka pristatyti apibendrintą informaciją apie kompetencijas, kurios slypi po įvertintais pasiekimais.

Skamba paprastai, bet taip nėra. Toks vertinimas reikalauja iš mokytojų gilaus ugdymo sričių ir kompetencijų supratimo, programos visumos ir kiekvieno atskiro pasiekimo matymo, mokinių pažinimo ir metodiško nuoseklaus darbo kiekvieną mokslo metų dieną. Bet neįdėjęs tiek darbo mokytojas negali prisiimti atsakomybės už programų įgyvendinimą, kiekvieno mokinio pavedimą žingsniu pirmyn ir tėvams suteikiamą informaciją.

Išvados

Kokybiškai atliktas priešmokyklinio ugdymo pasiekimų vertinimas pedagogams, mokiniams ir tėvams padeda:

Įvertinti, kaip pavyko įgyvendinti aktualius pasirengimo mokyklai uždavinius.
Įžvelgti unikalią kiekvieno vaiko kompetencijų plėtotės dinamiką.
Išryškinti individualius ugdymosi poreikius, kylančius tiek iš stipriųjų, tiek ir iš silpnesniųjų pusių.
Pasiekimų lygmeniu apibrėžti startinę pirmosios klasės poziciją šešiose ugdymo srityse.

Literatūra

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. ŠMM. 2014
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašas. Ikimokyklinio ugdymo programų gairių priedas. ŠMM. Patvirtintas 2024 m. vasario 5 d. Nr. V- 131
Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos. Patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269.
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu V-779.