„Aukso puodas“ savanorystėje: Rebeccos patirtis Lietuvoje

Kai 19-metė Rebecca iš Vokietijos nusprendė skirti metus savanorystei Lietuvoje, ji nežinojo, ko tikėtis. Tačiau dabar ji drąsiai teigia, kad tai buvo vienas geriausių jos sprendimų. Kolpingo pradinėje mokykloje Kaune ji ne tik įsitraukė į ugdymo procesą, bet ir atrado antruosius namus.

Pirmieji įspūdžiai ir prisitaikymas

Savanorystė užsienyje buvo ilgai brandinta Rebeccos svajonė. Ji norėjo pažinti naują kultūrą, išbandyti save ir prisidėti prie prasmingos veiklos. „Kai pirmą kartą išgirdau apie Lietuvą, nežinojau, ko tikėtis. Tai nebuvo mano pirmas pasirinkimas, bet dabar negalėčiau įsivaizduoti geresnės vietos“, – sako Rebecca. Nauja šalis, nepažįstama kalba ir nežinoma aplinka – visa tai reikalavo laiko ir pastangų prisitaikant. Tačiau, pasak Rebeccos, draugiška Kolpingo pradinės mokyklos bendruomenė padėjo greitai įsilieti į kasdienį gyvenimą. Mokytojai ir mokiniai buvo atviri, pasiruošę padėti ir padrąsinti.

Kasdienė veikla Kolpingo pradinėje mokykloje

Savanoriaudama mokykloje, Rebecca greitai įsitraukė į įvairias veiklas: padėjo mokiniams užsienio kalbų pamokose, dalyvavo kūrybiniuose užsiėmimuose, organizavo edukacinius žaidimus ir padėjo ruošti renginius. „Vaikai yra nepaprastai smalsūs, žingeidūs ir draugiški. Kiekviena diena su jais man suteikia daug džiaugsmo“, – pasakoja ji. Vienas iš įsimintiniausių momentų buvo bendras projektas su vaikais, kuriame jie kartu mokėsi apie skirtingas kultūras ir tradicijas. Ji džiaugiasi galėdama prisidėti prie mokyklos veiklos ir įkvėpti mokinius domėtis naujomis kalbomis bei kultūromis.

Lietuvių kalba – iššūkis ir galimybė

Vienas didžiausių iššūkių Rebeccai buvo bandymas išmokti lietuvių kalbą. Tačiau nepaisant kalbos barjero, Rebecca greitai rado bendrą kalbą su mokiniais – per žaidimus, kūrybiškas veiklas ir tarpusavio supratimą. Nors pradžioje ji atrodė labai sudėtinga, palaipsniui, bendraudama su mokiniais ir mokytojais, ji pradėjo suprasti vis daugiau. Pasak jos, mokiniai dažnai su ja kalbėdavo tiek angliškai, tiek lietuviškai, padėdami išmokti naujus žodžius. Tai tapo svarbia jos savanorystės dalimi – ne tik mokyti kitus, bet ir pačiai nuolat mokytis.

Rebecca ne tik dirbo su mokyklos bendruomene, bet ir aktyviai tyrinėjo Lietuvą. Ji dalyvavo įvairiuose renginiuose, lankėsi Kauno ir kitų miestų istoriniuose objektuose, susipažino su lietuvių tradicijomis ir šventėmis. Pasak jos, Užgavėnių šventė buvo viena smagiausių patirčių – kaukės, šokiai ir blynai jai paliko neišdildomą įspūdį.

Savanorystė – neįkainojama patirtis

Dabar, praleidusi jau pusę metų Kolpingo pradinėje mokykloje, Rebecca jaučiasi įgijusi neįkainojamos patirties. Ji išmoko būti lanksti, prisitaikyti prie naujų situacijų ir dirbti su vaikais. Pasak jos, savanorystė Lietuvoje jai tapo tikru „aukso puodu“ – galimybe augti, mokytis ir patirti gyvenimą visiškai naujoje aplinkoje.

Džiaugiuosi, kad pasirinkau šią kelionę. Tai buvo didžiulis iššūkis, bet kartu ir viena nuostabiausių mano gyvenimo patirčių. Jei kas nors svarsto apie savanorystę – drąsiai sakau: verta! – džiaugiasi Rebecca.

 

Be galo džiaugiamės Rebeccos indėliu Kolpingo pradinėje mokykloje ir dėkojame jai už nuoširdumą, entuziazmą ir šypseną!
*Straipsnis verstas iš vokiečių kalbos: https://paulinus-bistumsnews.de/aktuell/news/artikel/Jackpot-Freiwilligendienst-Rebecca-ist-begeistert-von-Litauen-/